6^ parte RAPSODIE E SCENE DI VITA DEGLI ALBANESI DI CALABRIA
Lungro, Settembre 1959
Skandėrbeku Vellamjes - Skanderbeg della Vellamja
Skandėrbeku njė menatė po m'e mbjoth trimėrinė, po m'e mbjoth adhe m'e ftoi me mish derri e lepurish, me krera thėllėzazish me ile mėshtjerrazish. Kur ish pėr me fėrnuar, duall ndėr dritsorezit, skomollei njė spium. "Se ju shokzit e mi, tradhėtim ė ndėr ne ! Cili ndėr ju mė gjėndet, te me vere nd'ate rahj, tė mė shorė ē'bėnet ?" Mosnjeri ndėr 'ta m'u gjėnu. Ai hipi kalėthin e m'u nis e vate vetė, e mė gjet tė pabesin: "Se ti qen e i pabesė, o m'e siell o t'e siell ! " Mė ja suall i pabesi e m'i preu brezthin. Mė ja suall Shandėrbeku we m'i preu krahthin e i lavosi kalėthin. Kur ata luftojėn me m'e rrunė armiqt, e m'u shtu ndėpėr ata. Kur ish dy orė ditė mė u pa i bjerrurith. Ngrėjti syzit ndėr qiell, lypi ėndejesė t'Inzoti : Shėjt i math, Shėn Kolli, ndihem Ti si mė ke ndihur ! Shtu syzit ndė nj'anė, vu kufģ tė kunatin: "Dukagjini, im kunat, po sa ruajėm krahzit, se Shejt'i Math Shėn Kolli, me ngallosėn diellthin, t'i jap mort kėtij qeni ". E m'u shtu ndėpėr ata. Kur ish dy orė natė, mė fėrnoi luftėzėn e perėndoi dielli. "Se ti Zot e Zot'i Math, sa mė kė vrarith ? " "Nėndė mij e gjashtė qind; ca m'i vrava e ca i lavo sa e nėn shpatėn gjithe i shkova ! Fuqia ime nėng qe, se qe dora e t'Inzoti; por me nėndė qind trima, gjithė tė zgjedhur nd'Arbėrit ! " |
Skanderbeg una mattina , riunģ la gioventł e a banchetto la trattenne. Vi era carne di cinghiali, di leprotti e dģ pernici e di lombi di vitelli. Sul finire del banchetto s'affacciņ alla finestra e vi scorse una spia. -Orsł, voi compagni miei, qui qualcuno ci tradisce! , - Chi tra voi si sente il cuore di salir su quel colle e veder cosa vi accade ? - Ma nessuno a lui rispose. Ei, montato sul cavallo, sol soletto incamminossi e incontrņ il Rinnegato: -O tu, cane rinnegato, su! colpisci, o ti colpisco ! Lo colpģ il rinnegato ed il cinto gli tagliņ. Lo colpģ poi Skanderbeg ed un braccio gli tagliņ, gli ferģ pure il cavallo. Ma nel mezzo del duello, i nemici ecco arrivar: tra lor Skander si gettņ. A due ore dalla notte Ei perduto si credeva, alzņ al cielo allora il guardo, chiese aiuto al sommo Iddio: -Tu, gran santo, San Nicola, come sempre ancor m'aiuta! - Indi si guardņ d'intorno e vi scorse il cognato: -Dukagjin, cognato mio, sol mi guarda tu le spalle, chč il gran santo, San Nicola, per me il sole fermerą perchč uccida io questo cane. E gettossi nella mischia. A due ore della notte la battaglia era finita, ed il sole tramontava. -Signor mio, mio gran Signore, quanti tu ne hai uccisi ? - -Nove mila e seicento, altri uccisi altri feriti, io passai a fil di spada ! Ma non fu pel mio valore: fu la mano del gran Dio con novecento giovani tutti scelti in Albania! - |
Vjershe e Graxeta - Epigrammi e Distici
1 Shkova ka dera jote e ng'ish njerģ dola ka udha kroit e nėng tė pe, kėrkova gjitoni mbė gjitoni e mosnjerģ mė tha se ku ti je; njė miegullėz e zezė m'u vu ndė sy, m'u salltin trutė e m'u err gjithė ky dhe; me sytė mbė lotė u prora prapė ndė shpi, i pisruar si zoku pa fole. 2 Thėllėzez, ēė ka mali fjuturove e prėzė mua erdhe e m'u kumbise, me ruajte me ata sy e trutė m'i mbjove e mbrėnda te kjo zėmėr ti m'u stise. 3 Oi mes-holl'e dredhurėz si dhri, njatėr, si ti, kopile nėng ė mė, se bukurizit tėnd ng'i ka njerģ e u i ziu shėrtonj e gjumė ngė zė. 4 E losen, bukuritė -si bore kur vera e ēon, si nj'yll ēė nd'errėsitė -shkrehet e strallambar pėstaj shuhet ky lihnar -e gjindja na harron. 5 Ishin dy thėllėza ndė njė degėz ftoi e mė e madhja keq mua mė pėlqeu, kurmin m'e ēeli e zėmrėn m'e shpoi, si petriti m'e pa mua m'e rrėmbeu. 6 U dolla jashtė e pe si vejin retė, kėshtu pėr tina, vashė, mė sillen trutė. 7 Kisha njė zėmėr e ti, vashe, m'e more, nani ti rri me dy e u pa fare. |
1 Passai per la tua porta e non vi era nessuno; uscii verso la via della fontana e non ti vidi; cercai di vicinato in vicinato e nessuno seppe dirmi dove tu eri; una nube nera mi velņ gli occhi, mi vacillņ la mente e mi s'oscurņ il mondo intero; con gli occhi gonfi di lagrime tornai a casa, triste come 1'uccello che ha perduto il nido. 2 Pernice, che dal monte sei volata e sei venuta a posarti a me d'accanto. mi hai guardato con quegli occhi e mi hai ripiena la mente e mi ti sei murata dentro questo cuore. 3 O flessuosa, agile come la vite, un'altra fanciulla come te non v'č, chč la tua beltą non hanno l'altre, e sospiro io misero e non prendo sonno. 4 Dissolvesi la brezza -come la neve in primavera, come stella che nell'oscuritą -fila splendente; poi questa luce spegnesi -e tutti ci dimenticano. 5 Erano due pernici su d'un ramo d'albero (melocotogno) e la pił grande a me piacque assai, mi accese il corpo e trapassommi il cuore, come il falco la vide, me la rapi. 6 Uscii fuori e guardai come vagavano le nuvole, cosģ, per te, fanciulla, vagano i miei pensieri. 7 Avevo un cuore e tu, o fanciulla, me l'hai preso: ora tu ne hai due, ed io son senza. |
VĖLLAMJA E MOTĖRMA
Ditėn e Analipsit, djemat e katundit bėjėn vellamjen; vashat bėjėn motėrmat, vec jo bashke. Mbjidhen ndėr dy shpi; nga njė qellėn tė ngrėnė t'hanė gjithė bashkė.
Pas drekės, djemat me djemat e vashat me vashat, zėnė vallen e tue kėnduar kėngėn e Skanderbekut (N. 14) venė mbė Qishė.
Te dera e Qishės, hijėn tue kėnduar "Anelifthis en dhoksi...". Vėhen rrotull pėrpara Ikonostasit, mbi Sollenė. Pėrpara Korės se Zotit Krisht ėshtė njė tryes e vogėl e veshur e kuqė e mbi tryesėn Vangjeli. Atje rri Zoti me petrahjilin e thotė:
"Evlolitos e Theos imon... Vasilev uranie Alos o Theos... Dhoksa Patri... Panalia Trias... DhoksaPatri... Paterimon Otisuestin " Gjithė kėndojėn: "Anelifthis en dhoks,"' Kėtu Zoti veshėn Fellonin e thotė: "Qe iper tu kataksiothine imas "... e kėndon Vangjelin. Gjithė vėhen nėn Vangjelit pėrgjunja, djema e vasha. Pėstaj ngrėhen e puthjėn Librin Shėjtė. Kur gjithė e puthėn, Vangjeli vėhet mbi tryesėn e djemat vene dorėn e djathtė pėrsipėr. Zoti i mbulon duart me Petrahjilin, thotė: " Tu Kyriu dheithomen" e lutjen. Pėstaj njeri-jatrit zėnė njė cimb tek dora tue thėnė: "cimb njė e cimb dy, vėllau im le ti"'. Pas djemavet bėjėn ashtu edhe vashat, me dorėn mbi Vangjelin, Zoti i thotė lutjen e keshtu zėnė cimbin tue thėnė: "cimb njė e cimb dy, motra ime le ti .
Kur gjithė sosjėn, thonė bashkė, vashat vashavet e djemat djemavet: "Gjaku im ėshtė gjaku yt, shpirti im ėshtė shpirti yt". I thotė Zoti: "Ruhi, bij, ka lėtiri, si druri ka topra". Pėrgjegjen gjithė: "Derk e lėti mos e sill mbė shpģ, se t'ēan poēe edhe kusi"'.
Te vehėt re se vashat e djemat nėng mund' te ndėrronjen gjakun bashkė; ndė se e bėjėn, bėhen njė gjak si vėlla e moter e s'mund t'martohen.
Zoti i bekon, thotė " Etisin e Apolysin", puthjėn Korėn e Zotit Krisht e Shėn-Mėrise tue kėnduar " Anelifthis ..." Dalėn nga Qisha mbė valle tue kėnduar kėngėn e Beses (Kostandini e Jurendina N. 5). Rrethonjėn gjithė udhėt e katundit e, tue sėrposur, mbjidhen ndė shpit.